„Vilkijos seniūno pareigos mane kaip mat sugrąžintų į gimtuosius kraštus“, – juokais sako žinomas aktorius Eimutis Kvoščiauskas ir atskleidžia, kad dar vaikystėje atsiradusios traukos aktorystei į nieką nenorėtų iškeisti.
– Kaip jūsų vasara einasi? Ar užsiėmęs, ar poilsiaujate?
– Užtenka ir darbų, ir poilsio. Veiklos yra tiek, kiek ir kitais sezonais, tik oras geresnis, tad labai gera vykti į darbus, į spektaklius.
– Esate gimęs Vilkijoje, kas paskatintų ten grįžti gyventi?
– Panašų klausimą jau girdėjau, tad esu pasvarstęs, kad galbūt išėjęs į pensiją ten sugrįšiu, kur nors įsigysiu namą kur nors, kur atsiveria puikus vaizdas į Nemuno vingį. Tačiau pusiau juokais sakau, kad Vilkijos seniūno vieta mane tikrai sugrąžintų į gimtuosius kraštus. Kodėl gi ne? Turiu tikrai gerų idėjų, kaip galima puoselėti ir statyti miestelį.
– Kaip prasidėjo jūsų aktorinis kelias?
– Pirmąjį ženklą gavau dar vaikystėje ir nežinau, ar jis buvo siųstas iš dangaus, ar jis susijęs su tuo, kad mano pusseserė Audronė Daugėlaitė dirbo Kauno lėlių teatre. Pamenu, buvau gal kokių ketverių, kai ji užsukusi pasakojo apie savo darbą. Aš labai užsimaniau ten nuvykti. Tai paliko nemažą įspūdį.
Tad pradėjęs lankyti mokyklą sumaniau, kad noriu lankyti dramos būrelį. Jį lankė ir mano sesės. Jau tada labai norėjau vaidinti, būti scenoje. Vėliau, kai jau artėjo brandos egzaminai, supratau, kad širdis vis tiek nori studijuoti aktorinį meistriškumą.
– Svarstėte apie kitas profesijas?
– Svarsčiau, kad būtų įdomu dirbti kažką, kas susiję su kelionių organizavimu, administravimu.
– O dabar ar daug keliaujate?
– Taip. Tačiau manau, kad šiandien daugelis keliauja nemažai ir tai jau nieko nebestebina. Sakyčiau, kad keliauju nemažai. Tai vienas iš būdų atsipalaiduoti nuo darbų, intensyvaus grafiko.
Jei savo darbotvarkėje matau bent porą laisvų dienų, iškart suvokiu, kad jos vis tiek bus užpildytos kokiais nors susitikimais ar darbais, čia man pailsėti nesiseka. Norėdamas poilsio turiu keliauti ar bent jau išvykti iš Vilniaus.
– Kai kurie savo socialinius tinklus paverčia savo pragyvenimo šaltiniu, kiti tiesiog yra nuo jų priklausomi. Kaip yra jums?
– Mane kolegos nuolat traukia per dantį, nes neva esu nuolat įlindęs į telefoną. Tačiau iš tiesų, dažniausiai tvarkau telefonu įvairius reikalus. Iš tiesų būna įvairių laikotarpių: kartais noriu dalytis nuotraukomis iš kelionių ar parašyti ką nors šmaikštaus, kartais susimąstau, kad nenoriu viešinti savo gyvenimo.
Kalbant apie verslą, pažįstami vis pamėtėja mintį, kad galėčiau ką nors sumąstyti ir iš to uždirbti, tačiau mano pajamų šaltiniu tegul lieka mano kitos veiklos.
– Kalbant apie jūsų darbą, vaidinate ir komedijose. Šis žanras ganėtinai sudėtingas – vienam kažkoks pokštas pasirodys juokingas, kitą – įskaudins.
– Taip ir yra. Manau, kad daugiau prakaito, energijos, formulių ir formos reikia komedijos žanrui. Be to, tą patį spektaklį vaidindamas Vilniuje, Kaune, Radviliškyje, Kretingoje ir pan. susitinki su skirtingais žiūrovais ir gali pajausti, kad ir jų humoro jausmas yra labai skirtingas. Tai yra labai sudėtingas žanras ir ant scenos reikia padirbėti.
– Daug komedijoje improvizacijos?
– Kartais spektaklis yra taip gerai pastatytas, kad žiūrovas patiki, jog veiksmas scenoje yra improvizacija. Žinoma, kartais vietos lieka ir improvizacijai, ir gali tai daryti labai nuo bėgų nenubėgdamas.
– Atkreipėte dėmesį, kas labiausiai prajuokina žiūrovą? Kokios temos?
– Galbūt situacijų komedijos, kai žiūrovas atpažįsta save ir moka iš to pasijuokti. Rimtojo teatro misija suteikti žiūrovui kažkokį sukrėtimą, kad jis ką nors suvoktų ir galbūt padarytų kokias nors išvadas. Komedijos žanras lygiai taip pat – jei žiūrovas atpažįsta save, jis taip pat gali prieiti tam tikrų išvadų.
– Kokių kuriozinių situacijų yra pasitaikę?
– Daug tokių situacijų yra buvę. Tarkime, kartą man atrodė, kad puikiai pavyko spektaklis, gerai atlikau savo vaidmenį. Kažkodėl sumaniau eidamas nusilenkti peršokti vidury scenos stovėjusią sofą, bet kojos užkliuvo ir aš nukritau. Žiūrovai kvatojosi, kolegos kvatojosi.
Daugiau kuriozų iš Eimučio Kvoščiausko darbo užkulisių ir visas pokalbis su aktoriumi – laidos „Labas rytas, Lietuva“ vaizdo įraše.
